visaliokis

×visaliókis (-iàs LD321, -ìs LD321), -à (-ià) (plg. l. wszelaki, brus. ўcяляки) pron. def. (1), (3) LKKXV281(Zt) visoks: An visaliókių liežuvių junkės Asv. Yra tokių geltonų [grybų] visaliókių, mes nesuprantam, ar juos sekas valgyt, ar ne Pls. Visaliokių adatų, stiklų, medžių, kur bados, visokių badinių pripina kasosna nuotekai Rod. Visaliókių yra jurginių Rod. Visaliokių̃ žolių yra Zt. Būlav[o], giemame visaliókias giesmes Zt.